Ruošiamės kurti pasakų parką

Mūsų komanda pamažu, bet užtikrintai pradeda kelionę link užsibrėžto tikslo – pasakų parko įkūrimo. Pagal pirminę idėją naujasis parkas apjungs skirtingų Visagine gyvenančių tautų kultūras, bus patraukli laisvalaikio praleidimo erdvė miesto gyventojams ir svečiams.

Kaip paversti šį sumanymą realybe, š. m. spalio 2 d.  visaginiečiai aptarė su dizaineriu, architektu Vytautu Puzeru ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

„Tai buvo darbinis susitikimas. Išsiaiškinom užduotis, ką turim atlikti, kad įgyvendintume savo idėją,“ – pasakoja neseniai prie prie projekto „Gyvenu laisvai!“ prisijungusi Emilija Dutkevičiūtė.

„Dar nelabai aišku, kaip atrodys parkas, bet tai ką darom, įdomu, ir aš pasiruošus dirbti,“ – energingai nusiteikusi Marija Soboleva.

O darbų išties nemažai. Kaip žinia, Visaginas pasižymi tautų įvairove – čia gyvena net 43 tautybių žmonės. Jauniausiame Lietuvos mieste daugiausia rusų, lietuvių, baltarusių, lenkų,  ukrainiečių, totorių,  armėnų, vokiečių, tačiau kokių kitų tautybių atstovų dar galime čia sutikti? Būtent tai jaunuoliai turi išsiaiškinti iki kito susitikimo.

Be to, jaunuoliai turi išsirinkti po pasaką, jos veikėją ar trumpą siužetą. „Pirmoji į galvą šovusi mintis – pasaka „Raudonkepuraitė“. Turbūt tai buvo „ryškiausia“ mano vaikystės pasaka, geriausiai ją prisimenu, mat dažnokai ją sekdavo mama, močiūtė, o kai išmokau skaityti, neretai ir pati skaičiau būtent ją, – pasakoja Emilija. – Mūsų laukia susitikimai su mokslininkais, ekspertais. Jie padės atrinkti pasakas, kurių veikėjai ar siužetai atsiras parke.“

Kaip paaiškėjo dalyvaujant ankstesniame susitikime su mitologe, folkloriste dr. Daiva Vaitkevičiene, skirtingose tautose tos pačios pasakos skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiari pasaka „Eglė žalčių karalienė“ taip pat žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje. Taigi, iki kito susitikimo turime surasti ir perskaityti visas šios pasakos versijas.

Dar viena užduotis, tekusi projekto komandai, – įdėmiai apžiūrėti gimtąjį miestą, pagalvoti, kur būtų galima pasakų parką įkurti, ir tas vietas nufotografuoti.