Spektaklis „Nerūkas“ nepaliko abejingų visaginiečių

Šį pirmadienį (kovo 20 d.) mūsų gimnazijoje lankėsi Švenčionių rajono jaunimas, kuris kartu su režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir aktoriumi Tadu Gryn pristatė spektaklį „Nerūkas“ apie žydų tautos likimą, patyčių, susvetimėjimo, požiūrio vieni į kitus problemas. Spektaklį stebėjo jaunimas net iš keturių Visagino mokyklų.

Paskatino susimąstyti

„Spektaklis labai patiko ir paliko didelį įspūdį. Nustebino mokinių vaidyba, viskas buvo labai gerai atlikta. Spektaklio idėja, jos pateikimas privertė susimąstyti, jam pasibaigus dar ilgai kalbėjomės apie neapykantą, jos priežastis, – pasakoja Ingrida Girdziušaitė iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos. – Patyčios dėl kitos tautybės yra itin aktuali tema, ypač tokiame daugiataučiame mieste kaip Visaginas.“

Anot Ingridos, jaunimo nuomone, neapykantos kitai tautai priežasčių gali būti daug: kitų žmonių spaudimas, šalių nesutarimai, senos nuoskaudos, tačiau dažniausiai – tai politinės priežastys.

Jekaterina Sergejeva iš Visagino „Atgimimo“ gimnazijos taip pat tikina, kad ją sujaudino spektaklyje atskleista istorija, kai žydų vaikinas tapo patyčių auka. „Manau, kad pagrindinės patyčių priežastys yra kitoks mąstymas, požiūris, elgesys, gyvenimo būdas,“ – svarsto mergina.

Švenčionių rajono jaunimo spektaklį giria ir Jovita Juršėnaitė bei Erika Čirikaitė iš „Verdenės“ gimnazijos. „Labai rimtas spektaklis, galbūt net ne kiekvienas galėtų tokį suprasti ir juo labiau kitiems parodyti. Jis labai įtraukia, nes jo veikėjai tokio pat amžiaus kaip ir mes, veiksmas vyksta mums gerai žinomoje aplinkoje – mokykloje, nagrinėjamos temos yra mums aktualios temos,“ – mintimis dalijasi Jovita.

O štai Erika atkreipia dėmesį, kad „tik prasidėjus spektakliui buvo labai daug neaiškumų: kodėl rankos juodos, kodėl iš pagrindinio veikėjo šaipomasi… Artėjant kulminaciniam taškui, viskas tapo aišku. Šis spektaklis turi labai gilią prasmę, o aktoriai iš tiesų labai gerai atliko savo vaidmenis, perdavė emocijas ir jausmus.“

Kaip spręsti patyčių problemą?

Kalbinti jaunuoliai tikina, kad patyčių, neapykantos problema itin aktuali, skaudi, kurią nelengva įveikti. „Sunku atsakyti, kaip spręsti patyčių problemą. Man atrodo, kad tiems, kurie tyčiojasi, trūksta dėmesio, todėl galbūt jiems reikia daugiau jo skirti, tačiau reikia kalbėtis, dirbti ir su tais, iš kurių tyčiojamasi, kurie mato patyčias, bet nieko nedaro ir taip jos dar labiau plinta,“ – svarsto Jovita.

Siekiant, kad patyčių būtų mažiau, Jekaterina taip pat siūlo daugiau kalbėtis: „Kartais tai nelengva, nepatogu, bet gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių. Manau, kad sunkiausia, kai susiduriama su grupinėmis patyčiomis: prieš tave visa grupė, tad tu jautiesi vienas, silpnas“

Anot pašnekovių, toks spektaklis, kokį pastatė Švenčionių rajono jaunimas, gali būti vienas iš būdų patyčių, susvetimėjimo problemoms spręsti. „Manau, kad jis turėtų paveikti, paskatinti susimąstyti tuos, kurie tyčiojasi,“ – sako Jekaterina. „Iš jo galima pasimokyti tolerancijos, pagarbos, drąsos ir kantrybės,“ – priduria Erika.

Kalbinti jaunuoliai mano, labiausiai patyčios paplitusios tarp paauglių. „Paauglystėje dažnai būna draugų grupelės: jei tu draugas – palaikau, jei ne – pašiepiu. Vėliau šiek tiek iš to „išaugama“,“ – mano Jovita.